kvengždėti

kvéngždėti, -ėja (-a, -i, kvéngždžia), -ėjo (-ė) intr. kosėti, krenkšti: Ar nesakiau, kad neik grynas laukan: peršalai, o dar̃ kvengždi Pns. Pradžioj žiemos kai sušalau, tai visą žiemą ir kvéngždėjau Smn. Kvéngždėk dabar, kad po lauką basas lakstei Bgt. Peršalo kur, dabar kvéngžda Dkš. Sẽniai dažnai kvengždėja Lzd. Laksto laksto neapsirengus, tai paskui per naktis kvéngždi Rdm. Tu turi peteliškių kai avis, kad kvéngždi ir kvéngždi Krok. Dušlyvas buvo, kvéngždėjo kvéngždėjo Lp. Kvéngždėk nekvéngždėk – dešrų negausi Lš.